Naudinga informacija

Mokyklos mokinių prezidentūra

Spalio 15 d. mokykloje vyko savivaldos diena. Mokyklos mokinių prezidentūros nariai diskutavo kaip pagerinti mokinių savivaldos veiklą. Po diskusijų ir praktinių užduočių vaišinosi pačių paruoštais sumuštiniais.

Šiais metais mokykla vykdo projektą „Draugų diena“. Projektą finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba. Projektas „Draugų diena“ skirtas bendradarbiavimo gerinimui tarp mokyklos mokinių savivaldos ir mokyklos bendruomenės.
         Išvyka, edukaciniai užsiėmimai, bendra veikla ir rimtos diskusijos suartins mokyklos savivaldos narius tolimesniam produktyviam bendradarbiavimui.
         Projektas „Draugų diena“ bus tęstinis, planuojame kviesti daugiau rajono mokyklų savivaldų atstovų.
         Projekto tikslas - Skatinti mokyklos mokinių savivaldos pilietinį aktyvumą, lyderystę, socialinį ir kūrybinį bendradarbiavimą.
         Rugsėjo 29 d. mokyklos savivaldos nariai vyko į Drevernos Jono Gižo etnografinę sodybą. Susipažino su laivų statytojo gyvenimu, sužinojo vėtrungių paskirtį. Mokiniai iš atskirų detalių gamino vėtrungę, sujungus detales išryškėjo kolektyvinio darbo rezultatas. Parsivežėme puikią vėtrungę, kuri simbolizuos mokyklos savivaldos darnų, draugišką, kūrybingą darbą. Taip pat visi gaminosi mažas vėtrunges – magnetukus. Po edukacinių užsiėmimų aplankėm Drevernos mažąjį uostelį ir apžvalgos bokštą.

Projekto vadovė socialinė pedagogė metodininkė
Edita Stanienė

ELEKTRONINĖS PATYČIOS

Patyčios apima tyčinius veiksmus. Tai reiškia, kad vaikas, kuris tyčiojasi, dažniausiai supranta, kad savo veiksmais skaudina kitą ir daro tai sąmoningai.

Šis elgesys yra pasikartojantis. Agresyvus veiksmas, kuris įvyko vieną kartą, dar nėra patyčios. Patyčiomis vadiname tą elgesį, kuris vyksta sistemingai tam tikrą laiką.

Patyčių situacijoje yra psichologinė ar fizinė persvara. Vadinasi, puolamas vaikas jaučiasi silpnesnis už skriaudėjus ir negali apsiginti nuo jų.
Pvz., vaikas yra skriaudžiamas fiziškai stipresnio vaiko, arba vienas vaikas yra puolamas kelių žmonių. Taigi patiriančiam patyčias sunku pačiam išspręsti šią problemą, todėl būtina, kad į tai įsitrauktų ir jam pagelbėtų kiti žmonės.

Elektroninės patyčios – tai patyčios, vykstančios internete ar kitoje virtualioje erdvėje, kuomet tyčiojamasi elektroniniais laiškais, žinutėmis, pokalbio svetainėse, socialiniuose tinkluose, taip pat naudojant mobiliuosius telefonus.

Elektroninėmis patyčiomis vadiname tokį elgesį, kaip:

Įžeidinėjimai virtualioje erdvėje
Šmeižimas internete
Apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas kito vaiko reputacijai
Apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems
Atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę
Persekiojimas
Įvairių su vaiku susijusių situacijų filmavimas ir įkėlimas bei platinimas internete.

“ KĄ DARYTI, JEI PATYREI ELEKTRONINES PATYČIAS: 4 ŽINGSNIAI ”

SUSTOK – nesinaudok kompiuteriu, kol nebus saugu, neatsakinėk į jokias nemalonias žinutes ar komentarus.

PRANEŠK – pranešk suaugusiam, kuriuo pasitiki, kas tau nutiko internete ar mobiliuoju telefonu.

TĘSK – toliau naudokis internetu ar mobiliuoju telefonu tik tada, kai suaugusieji pasakys, kad jau saugu.

ŽAISK – leisk laiką, bendrauk internete tik su žmonėmis, kurie elgiasi su tavimi maloniai.

Kad tu ir tavo bendraamžiai būtumėt saugesni internete

Bendrauk su kitais pagarbiai – neskleisk kitus žmones žeidžiančios informacijos, komentuok atsakingai parinkdamas žodžius.

Visuomet pagalvok prieš ką nors skelbdamas internete – ar tai saugu tau pačiam? Ar tavo įrašas, ar nuotrauka nežemina kito žmogaus?

Atidžiai peržiūrėk privatumo nustatymus tavo lankomose žaidimų ar socialiniuose platformose – jie padės apsaugoti tave ir tavo skelbiamą informaciją.

Saugok savo prisijungimo duomenis – nedalink jų savo draugams ir visuomet atsijunk nuo savo paskyrų, jei jomis naudojiesi ne namuose ir ne savo asmeniniuose įrenginiuose.

Nori sužinoti daugiau?

Parsisiųsk nemokamą programėlę „SOS: elektroninės patyčios“ („Cyber Bullying First Aid APP“). Ją rasi „Google Play“ ir „App Store“ interneto parduotuvėse.

vaikulinija.lt – vieta, kur gali kreiptis emocinės paramos internetu ar pabendrauti su bendraamžiais diskusijų forume.

draugiskasinternetas.lt – pati įvairiausia informacija apie buvimą internete.

auguinternete.lt – informacija tėvams (ir ne tik jiems), kurie „auga“ internete.

svarusinternetas.lt – interneto „karštoji linija“, kurioje galima pranešti apie internete aptiktą netinkamą ar kitą žmogų žeidžiantį turinį.

Visada kreipkis į suaugusį žmogų: tėvus, mokytojus, socialinę pedagogę, psichologę...

Gruodžio 12 dieną (2019 m.) mokinių prezidentūros atstovai vyko į Endriejavo pagrindinės mokyklos organizuojamą mokinių savivaldų renginį "Naktis mokykloje dieną". Renginio tikslas - skatinti mokinių savivaldų pilietinį aktyvumą, socialinį ir kūrybinį bendradarbiavimą. Susitikimo metu vyko diskusijos kuo mokinys gali būti naudingas savo mokyklai, mokinių savivaldų bendravimo ir bendradarbiavimo gerinimą, savanorystę ir kt. Mūsų prezidentūra įsipareigojo gegužės 15 dieną Klaipėdos rajono mokyklų savivaldoms organizuoti "Draugų dieną". Vėžaičių pagrindinės mokyklos savivalda visus pakvietė į Valentino dienos diskoteką, o Endriejavas - į renginį "Ateities vizija". Nekantriai laukiam susitikimų su naujais draugais.
Vyko malonus ir kūrybingas renginys.

Balandžio 4 dieną Klaipėdos Universitete mokinių mokslinėje konferencijoje „Tolerantiška mokykla – saugi visuomenė“ mūsų mokyklos aštuntokai Džesmina Kiaraitė ir Aurimas Raišuotis skaitė pranešimą „Televizijos programų (NE) nauda“. Mokiniai pristatė savo tyrimą „Populiariausios televizijos laidos“. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti kokį poveikį žiniasklaida daro visuomenei. Pasiruošti padėjo socialinė pedagogė metodininkė Edita Stanienė.

"Televizijos programų (NE) nauda"

gegužė - mėnuo be smurto prieš vaikus

Kokį smurtą prieš vaikus šiuo metu draudžia įstatymai ir kas už tai gresia?

Nors vaiką galima drausminti savo nuožiūra, tačiau draudžiama taikyti fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą.
Liūdna Kėdainių istorija ne tik nepaliko abejingų visoje Lietuvoje, tačiau ne vieną privertė iš šalies įvertinti savo paties elgesį auklėjant vaikus. Kaip neperžengti tos ribos, kad iš auklėtojų netaptume smurtautojais? Juk smurto formų būna ir ne tokių akivaizdžių, kurias matėme pastarosiomis dienomis.
Koks smurtas prieš vaikus yra draudžiamas šiuo metu?
Dažniausiai esame linkę smurtą tapatinti su fiziniu smurtu. Tačiau tai netikslu. Jau nuo 1995 m. Lietuvoje veikianti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir jos 19 straipsnis numatė, kad valstybė narė imasi visų reikiamų priemonių, kad apgintų vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą. Taigi daugiau nei prieš 20 metų Lietuvos valstybė įsipareigojo ginti vaikus ne tik nuo fizinio, bet ir nuo kitų nekontaktinių smurto rūšių, o taip pat ir nepriežiūros bei seksualinės prievartos.
Galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nors vaiką galima drausminti savo nuožiūra, tačiau draudžiama taikyti fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą. Šio įstatymo 56 straipsnis numato netinkamo vaikų drausminimo pasekmes, t. y. tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams numatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė ar vaiko paėmimas už tai, jeigu jie: pažeidžia vaiko teises; vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką; žiauriai elgiasi su vaiku; kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis.
Tokie suaugusiųjų poelgiai gali būti įvertinti ir pagal Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnį (atsakomybė už vaiko teisių pažeidimą) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnį (atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą) ar 140 straipsnį (atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą) ir kitus straipsnius.
Šių nuostatų taikymas yra neretas reiškinys ir Lietuvos teismų praktikoje, kuomet tėvai ar globėjai yra nuteisiami už įvairias fizines bausmes, taikytas vaikams (baudžiamoji byla Nr. 1A-503/2014 – S. A. nuteistas už tai, kad R. V., gimusiam 2001 m., ranka sudavė į pakaušį; baudžiamoji byla Nr. 2K-260/2010 – S. F. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namo, esančio, kieme vieną kartą ranka sudavė per sėdmenis mažamečiui).
Smurto sąvoka pateikta ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią smurtas – tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Pagal šį įstatymą, jeigu policijos pareigūnai nustato, kad aukščiau paminėtu būdu buvo smurtauta prieš vaiką, tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai turi pranešti vaiko teisių apsaugos skyriui, kuris jau savo ruožtu gali imtis atitinkamų priemonių.
Viena iš tokių priemonių – vaiko paėmimo iš smurtinės aplinkos procedūra, kuri beje, yra griežtai reglamentuota savivaldybės valdymo organų sprendimais. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja 2012-09-18 administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas Vaiko paėmimo iš šeimos ar kitos jo buvimo vietos tvarkos aprašas, kuris detaliai pateikia visas žinomas smurto rūšis, į kurias vaiko teisių specialistai turi reaguoti. Pagal šį aprašą:
1. Emocinė prievarta – tai vaiko žeminimas, gąsdinimas, tyčiojimasis, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, vaiko nemylėjimas ir kt.;
2. Fizinė prievarta – tai smurtiniai veiksmai, sukeliantys skausmą, mušimas ranka, daiktais, spardymas, smaugimas ir pan.;
3. Seksualinė prievarta – tai veiksmai vaiko atžvilgiu, turint tikslą patirti seksualinį pasitenkinimą;
4. Vaiko nepriežiūra – ilgalaikis vaiko fizinių ir psichinių poreikių netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui.
Šie apibrėžimai atitinka 2003-12-17 Socialinių reikalų ir darbo ministerijos ministro patvirtintose Darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinėse rekomendacijose pateiktas sąvokas, taigi turėtų būti taikomi ir kitose Lietuvos miestuose veikiantiems vaiko teisių apsaugos skyriams. Todėl reikia žinoti, kad fizinės bausmės Lietuvos teisės aktuose seniai uždraustos ir baudžiamos, o paties smurto prieš vaiką sąvoka yra gana plati, apimanti ir emocinį bei kitokį smurtą.
Kodėl baiminamasi išplėstos smurto sąvokos?
Niekas netrukdo ir įstatyminiu lygmeniu nustatyti smurto prieš vaiką formų sąvokas. Tačiau Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų iniciatoriai D. Šakalienė ir M. Majauskas, į pataisų tekstą įtraukia tokias iki šiol Lietuvoje negirdėtas psichologinio smurto formas kaip: nuolatinis vaiko individualumo nepripažinimas; pozityvios socializacijos trikdymas; kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukelianti žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui. Šių sąvokų turinys ir apimtis yra visiškai neaiškūs ir gali būti labai plačiai interpretuojami. Be to, pataisomis siekiama išplėsti nepriežiūros sąvoką, nes numatyta, jog nepriežiūra apims ir vaiko socialinių poreikių netenkinimą bei žalą vaiko garbei ir orumui. Šių sąvokų turinys įstatymo pataisų šalininkų neatskleidžiamas ir kaip teigiama, tą turės padaryti atitinkamos institucijos poįstatyminiuose aktuose.
Tačiau verta prisiminti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatą, nustatančią, kad nepilnamečius vaikus gina pirmiausia įstatymas. O Konstitucinio Teismo doktrinoje ne kartą aiškintas teisinės valstybės principas įpareigoja asmenų teises, laisves ir pareigas apibrėžti įstatymu, bet ne žemesnės galios teisės aktu. Todėl būtų teisiškai korektiška įstatymo sąvokas pateikti aiškias ir išbaigtas pačiame įstatyme, kad jų turinio netektų kurti kitoms tarnyboms ir jų specialistams, o vaikų tėvams ir kitiems vaikų atstovams, atliekant tam tikrus veiksmus prieš vaiko valią, netektų teisintis tokiu būdu tik auklėjus vaiką.
Smurtas ar tiesiog auklėjimas? Nors jokiame teisės akte nėra numatytos išimties, kad skausmo sukėlimas ar kitokio smurto taikymas vaikui, siekiant jį paauklėti, yra leidžiamas, dažnai girdime tarnybų specialistų skundus, kad šis tėvų tikslas kartais gali smurtą paversti ne smurtu. O juk atrodytų, būtent specialistai turėtų patys išmanyti ir tinkamai taikyti galiojančius teisės aktus. Tačiau tais specialistais turi tapti kiekvienas visuomenės narys: tėvas, mama, kaimynas, paštininkas, darželio auklėtoja. Nes kiekvienas iš jų gali susidurti su situacija, kuomet smurtaujama prieš vaiką. Reikia pastebėti, kad vaiko teisių tarnybų darbuotojai yra (arba bent jau turi būti) geriau informuoti šiuo klausimu, nes yra specialiai tam ruošiami, o kasdieninėje veikloje gali vadovautis atitinkamomis jiems skirtomis metodikomis ir rekomendacijomis. Tuo tarpu tėvai ir kiti suaugusieji gali remtis tik savo intuicija ir gyvenimiška patirtimi. Tai kaip jiems atpažinti smurtą? Todėl ar netrūksta mūsų visuomenei švietimo smurto prieš vaikus tema? Ar apie tai, kas laikoma smurtu prieš vaiką turime sužinoti tik įvykus kraupioms tragedijoms? Šioje vietoje natūraliai kyla klausimas, ar atitinkamos tarnybos tinkamai vykdo savo funkcijas, o ypač Vaiko teisių kontrolierius, kurio veiklą reguliuojančiame įstatyme aiškiai yra nurodyta, kad jis be kitų savo atliekamų funkcijų vykdo visuomenės informavimo veiklą? Informacijos trūksta ne tik daugeliui tėvų, bet ir pareigūnams, kurie gavę pirmuosius signalus apie įvykį, nesugeba išsiaiškinti visų aplinkybių ir iki galo ištirti situacijos, užkirsti kelią skaudžioms pasekmėms. Todėl prie situacijos gerinimo šioje srityje efektyviau prisidėtų ne naujų draudimų ar sąvokų kūrimas, bet pirmiausia visuomenės švietimas. Tuo pačiu reikia tikėtis, kad įstatymų leidėjas nepaliks visuomenės nežinioje ir žmonėms bus aišku, kur baigiasi vaiko auklėjimas ir prasideda smurtas.

Advokatas dr. Justas Sakavičius, advokatų kontoros Sakavičius, Gogolev ir partneriai PROLAW partneris.

Balandžio 12 d. prezidentūros nariai dalyvavo mokinių mokslinėje konferencijoje "Tolerantiška mokykla - saugi visuomenė". šioje konferencijoje pranešimą "Vaiko teisės ir pareigos" skaitė aštuntokės Austėja Raišuoytė ir Kamilė lukauskaitė. pasiruošti padėjo socialinė pedagogė metodininkė edita stanienė. konferencijos dalyvius pasveikino klaipėdos meras vytautas grubliauskas.

Mūsų mokykloje pradėjo veikti sveikatos ambasadorių klubas.
Klubo misija:
1. Ugdyti sveikatos suvokimą – įtikinti, kad sveikata yra vertybė ir ugdyti funkcijų atsakomybę už ją.
2. Skatinti savęs pažinimą – padėti suvokti savo kūną, jausmus, savo sveikatos būseną.
3. Pateikti specialių žinių įsisavinimą apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą.
4. Ugdyti požiūrio keitimą – sveiko gyvenimo nuostatų sistemą.
5. Mokytis priimti teisingus sprendimus sveikatos stiprinimo klausimais.
6. Įskiepyti elgesio keitimą – sveikos gyvensenos principų laikymąsi kasdieninėje veikloje.
7. Sveikos gyvensenos principus perteikti šeimai ir visuomenei.
8. Suteikti žinių apie aplinkos veiksnių poveikį žmogaus organizmui.

Visi klubo nariai savanoriai. Sveikatos ambasadoriai – sveikos gyvensenos šaukliai. Norėdami kuo plačiau įtraukti mokyklos bendruomenę į sveikos gyvensenos propagavimą, pradėjo dalyvauti projekte „Sveikata visus metus“.

Projekto tikslas - padėti vaikams įgyti bendrą sveikatos suvokimą, išsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus, įpročius bei nuostatas, atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, paskatinti juos rinktis sveiką gyvenimo būdą.
Kiekvieną mėnesį bendruomenė priima iššūkį. Sausio mėnesio iššūkis: „Burnelė-ne šiukšlynas. Skrandis-ne sąvartynas“.
Iššūkį priėmė 22 mokyklos bendruomenės nariai. 10 mokinių, 11 mokyklos darbuotojų ir 1-a mama. Laikėsi duoto pažado (vieną savaitę atsisakė cukraus ir baltų miltų gaminių) 19 dalyvių. Trys prisipažino, kad nepavyko išsilaikyti be saldumynų, o net 11 – nori iššūkį tęsti toliau.
Ačiū visiems priėmusiems šį nelengvą iššūkį.

Vasario mėnesio iššūkis: „Ne vien duona žmogus gyvas“

                         Lapkričio 16 - Tarptautinė Tolerancijos diena

Tolerancija (lot. tolerantia kantrybė, ištvermė), pakanta – sociologinis terminas, reiškiantis pakantumą kitokiai pasaulėžiūrai, gyvenimo būdui, elgesiui ir papročiams. Tolerancija nėra tolygu abejingumui. Ji taip pat nereiškia, kad kitokia pasaulėžiūra ar gyvenimo būdas turi būti perimtas, tolerancija reiškia tik teisės kitiems gyventi pagal savo pasaulėžiūrą suteikimą.
Šią dieną pas mus į svečius atvyko Klaipėdos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė, vyriausias specialistas Valdas Rimkus ir praktikantė Agnė Račytė.
Vaiko teisių apsaugos specialistai su vaikais diskutavo įvairiomis temomis, vaikai uždavinėjo daug jiems rūpimų klausimų.
Pertraukų metu mokykloje vyko rankų atspaudų akcija "Rankos sukuria ir rankos sugriauna". Vyresni mokiniai paliko savo rankų atspaudus su užrašais ir palinkėjimais, pradinukai - labai kūrybiškai piešė savo rankutes. Su mažesniais draugais bendravo prezidentūros narės Austėja Raišuotytė ir Kamilė Lukauskaitė.
Noriu palinkėti, kad tolerantiškas elgesys su aplinkiniais būtų ne tik akcijos laiku, bet nuolat, visą gyvenimą.

      Būkime tolerantiški, mylėkime vieni kitus !!!
                                                       Socialinė pedagogė metodininkė Edita Stanienė