Mokyklos mokinių prezidentūra
  • Mokinių prezidentūros veiklos planas
  • Naudinga informacija
  • Foto galerija
  • Archyvas
​Spalio 15 d. mokykloje vyko savivaldos diena. Mokyklos mokinių prezidentūros nariai diskutavo kaip pagerinti mokinių savivaldos veiklą. Po diskusijų ir praktinių užduočių vaišinosi pačių paruoštais sumuštiniais.
         Šiais metais mokykla vykdo projektą „Draugų diena“. Projektą finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba. Projektas „Draugų diena“ skirtas bendradarbiavimo gerinimui tarp mokyklos mokinių savivaldos ir mokyklos bendruomenės.
         Išvyka, edukaciniai užsiėmimai, bendra veikla ir rimtos diskusijos suartins mokyklos savivaldos narius tolimesniam produktyviam bendradarbiavimui.
         Projektas „Draugų diena“ bus tęstinis, planuojame kviesti daugiau rajono mokyklų savivaldų atstovų.
         Projekto tikslas - Skatinti mokyklos mokinių savivaldos pilietinį aktyvumą, lyderystę, socialinį ir kūrybinį bendradarbiavimą.
         Rugsėjo 29 d. mokyklos savivaldos nariai vyko į Drevernos Jono Gižo etnografinę sodybą. Susipažino su laivų statytojo gyvenimu, sužinojo vėtrungių paskirtį. Mokiniai iš atskirų detalių gamino vėtrungę, sujungus detales išryškėjo kolektyvinio darbo rezultatas. Parsivežėme puikią vėtrungę, kuri simbolizuos mokyklos savivaldos darnų, draugišką, kūrybingą darbą. Taip pat visi gaminosi mažas vėtrunges – magnetukus. Po edukacinių užsiėmimų aplankėm Drevernos mažąjį uostelį ir apžvalgos bokštą.
 
                                                                                                          Projekto vadovė socialinė pedagogė metodininkė
                                                                                                                                                                        Edita Stanienė
ELEKTRONINĖS  PATYČIOS 

Patyčios apima tyčinius veiksmus. Tai reiškia, kad vaikas, kuris tyčiojasi, dažniausiai supranta, kad savo veiksmais skaudina kitą ir daro tai sąmoningai.
 
Šis elgesys yra pasikartojantis. Agresyvus veiksmas, kuris įvyko vieną kartą, dar nėra patyčios. Patyčiomis vadiname tą elgesį, kuris vyksta sistemingai tam tikrą laiką.
 
Patyčių situacijoje yra psichologinė ar fizinė persvara. Vadinasi, puolamas vaikas jaučiasi silpnesnis už skriaudėjus ir negali apsiginti nuo jų.
Pvz., vaikas yra skriaudžiamas fiziškai stipresnio vaiko, arba vienas vaikas yra puolamas kelių žmonių. Taigi patiriančiam patyčias sunku pačiam išspręsti šią problemą, todėl būtina, kad į tai įsitrauktų ir jam pagelbėtų kiti žmonės.

Elektroninės patyčios – tai patyčios, vykstančios internete ar kitoje virtualioje erdvėje, kuomet tyčiojamasi elektroniniais laiškais, žinutėmis, pokalbio svetainėse, socialiniuose tinkluose, taip pat naudojant mobiliuosius telefonus.

 
Elektroninėmis patyčiomis vadiname tokį elgesį, kaip:
  • Įžeidinėjimai virtualioje erdvėje
  • Šmeižimas internete
  • Apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas kito vaiko reputacijai
  • Apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems
  • Atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę
  • Persekiojimas
  • Įvairių su vaiku susijusių situacijų filmavimas ir įkėlimas bei platinimas internete.
 
“ KĄ  DARYTI,  JEI  PATYREI  ELEKTRONINES  PATYČIAS: 4  ŽINGSNIAI ”
 
SUSTOK – nesinaudok kompiuteriu, kol nebus saugu, neatsakinėk į jokias nemalonias žinutes ar komentarus.
 
PRANEŠK – pranešk suaugusiam, kuriuo pasitiki, kas tau nutiko internete ar mobiliuoju telefonu.
 
TĘSK –  toliau naudokis internetu ar mobiliuoju telefonu tik tada, kai suaugusieji pasakys, kad jau saugu.
 
ŽAISK – leisk laiką, bendrauk internete tik su žmonėmis, kurie elgiasi su tavimi maloniai.


Kad tu ir tavo bendraamžiai būtumėt saugesni internete
 
Bendrauk su kitais pagarbiai – neskleisk kitus žmones žeidžiančios informacijos, komentuok atsakingai parinkdamas žodžius.
 
Visuomet pagalvok prieš ką nors skelbdamas internete – ar tai saugu tau pačiam? Ar tavo įrašas, ar nuotrauka nežemina kito žmogaus?
 
Atidžiai peržiūrėk privatumo nustatymus tavo lankomose žaidimų ar socialiniuose platformose – jie padės apsaugoti tave ir tavo skelbiamą informaciją.
 
Saugok savo prisijungimo duomenis – nedalink jų savo draugams ir visuomet atsijunk nuo savo paskyrų, jei jomis naudojiesi ne namuose ir ne savo asmeniniuose įrenginiuose.

Nori sužinoti daugiau?
 
Parsisiųsk nemokamą programėlę „SOS: elektroninės patyčios“ („Cyber Bullying First Aid APP“). Ją rasi „Google Play“ ir „App Store“ interneto parduotuvėse.
 
vaikulinija.lt – vieta, kur gali kreiptis emocinės paramos internetu ar pabendrauti su bendraamžiais diskusijų forume.
 
draugiskasinternetas.lt – pati įvairiausia informacija apie buvimą internete.
 
auguinternete.lt – informacija tėvams (ir ne tik jiems), kurie „auga“ internete.
 
svarusinternetas.lt – interneto „karštoji linija“, kurioje galima pranešti apie internete aptiktą netinkamą ar kitą žmogų žeidžiantį turinį.
 
Visada kreipkis į suaugusį žmogų: tėvus, mokytojus, socialinę pedagogę, psichologę...

Gruodžio 12 dieną (2019 m.) mokinių prezidentūros atstovai vyko į Endriejavo pagrindinės mokyklos organizuojamą mokinių savivaldų renginį "Naktis mokykloje dieną". Renginio tikslas - skatinti mokinių savivaldų pilietinį aktyvumą, socialinį ir kūrybinį bendradarbiavimą. Susitikimo metu vyko diskusijos kuo mokinys gali būti naudingas savo mokyklai, mokinių savivaldų bendravimo ir bendradarbiavimo gerinimą, savanorystę ir kt. Mūsų prezidentūra įsipareigojo gegužės 15 dieną Klaipėdos rajono mokyklų savivaldoms  organizuoti "Draugų dieną". Vėžaičių pagrindinės mokyklos savivalda visus pakvietė į Valentino dienos diskoteką, o Endriejavas - į renginį "Ateities vizija". Nekantriai laukiam susitikimų su naujais draugais.
Vyko malonus ir kūrybingas renginys. 

​

Balandžio 4 dieną Klaipėdos Universitete mokinių mokslinėje konferencijoje „Tolerantiška mokykla – saugi visuomenė“ mūsų mokyklos aštuntokai Džesmina Kiaraitė ir Aurimas Raišuotis skaitė pranešimą „Televizijos programų (NE) nauda“. Mokiniai pristatė savo tyrimą „Populiariausios televizijos laidos“. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti kokį poveikį žiniasklaida daro visuomenei. Pasiruošti padėjo socialinė pedagogė metodininkė Edita Stanienė.
"Televizijos programų (NE) nauda"

gegužė - mėnuo be smurto prieš vaikus

Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture

Kokį smurtą prieš vaikus šiuo metu draudžia įstatymai ir kas už tai gresia?
​

Picture

Nors vaiką galima drausminti savo nuožiūra, tačiau draudžiama taikyti fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą.
Liūdna Kėdainių istorija ne tik nepaliko abejingų visoje Lietuvoje, tačiau ne vieną privertė iš šalies įvertinti savo paties elgesį auklėjant vaikus. Kaip neperžengti tos ribos, kad iš auklėtojų netaptume smurtautojais? Juk smurto formų būna ir ne tokių akivaizdžių, kurias matėme pastarosiomis dienomis.
Koks smurtas prieš vaikus yra draudžiamas šiuo metu?
Dažniausiai esame linkę smurtą tapatinti su fiziniu smurtu. Tačiau tai netikslu. Jau nuo 1995 m. Lietuvoje veikianti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir jos 19 straipsnis numatė, kad valstybė narė imasi visų reikiamų priemonių, kad apgintų vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą. Taigi daugiau nei prieš 20 metų Lietuvos valstybė įsipareigojo ginti vaikus ne tik nuo fizinio, bet ir nuo kitų nekontaktinių smurto rūšių, o taip pat ir nepriežiūros bei seksualinės prievartos.
Galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nors vaiką galima drausminti savo nuožiūra, tačiau draudžiama taikyti fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą. Šio įstatymo 56 straipsnis numato netinkamo vaikų drausminimo pasekmes, t. y. tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams numatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė ar vaiko paėmimas už tai, jeigu jie: pažeidžia vaiko teises; vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką; žiauriai elgiasi su vaiku; kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis.
Tokie suaugusiųjų poelgiai gali būti įvertinti ir pagal Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnį (atsakomybė už vaiko teisių pažeidimą) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnį (atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą) ar 140 straipsnį (atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą) ir kitus straipsnius.
Šių nuostatų taikymas yra neretas reiškinys ir Lietuvos teismų praktikoje, kuomet tėvai ar globėjai yra nuteisiami už įvairias fizines bausmes, taikytas vaikams (baudžiamoji byla Nr. 1A-503/2014 – S. A. nuteistas už tai, kad R. V., gimusiam 2001 m., ranka sudavė į pakaušį; baudžiamoji byla Nr. 2K-260/2010 – S. F. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namo, esančio, kieme vieną kartą ranka sudavė per sėdmenis mažamečiui).
Smurto sąvoka pateikta ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią smurtas – tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Pagal šį įstatymą, jeigu policijos pareigūnai nustato, kad aukščiau paminėtu būdu buvo smurtauta prieš vaiką, tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai turi pranešti vaiko teisių apsaugos skyriui, kuris jau savo ruožtu gali imtis atitinkamų priemonių.
Viena iš tokių priemonių – vaiko paėmimo iš smurtinės aplinkos procedūra, kuri beje, yra griežtai reglamentuota savivaldybės valdymo organų sprendimais. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja 2012-09-18 administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas Vaiko paėmimo iš šeimos ar kitos jo buvimo vietos tvarkos aprašas, kuris detaliai pateikia visas žinomas smurto rūšis, į kurias vaiko teisių specialistai turi reaguoti. Pagal šį aprašą:
1. Emocinė prievarta – tai vaiko žeminimas, gąsdinimas, tyčiojimasis, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, vaiko nemylėjimas ir kt.;
2. Fizinė prievarta – tai smurtiniai veiksmai, sukeliantys skausmą, mušimas ranka, daiktais, spardymas, smaugimas ir pan.;
3. Seksualinė prievarta – tai veiksmai vaiko atžvilgiu, turint tikslą patirti seksualinį pasitenkinimą;
4. Vaiko nepriežiūra – ilgalaikis vaiko fizinių ir psichinių poreikių netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui.
Šie apibrėžimai atitinka 2003-12-17 Socialinių reikalų ir darbo ministerijos ministro patvirtintose Darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinėse rekomendacijose pateiktas sąvokas, taigi turėtų būti taikomi ir kitose Lietuvos miestuose veikiantiems vaiko teisių apsaugos skyriams. Todėl reikia žinoti, kad fizinės bausmės Lietuvos teisės aktuose seniai uždraustos ir baudžiamos, o paties smurto prieš vaiką sąvoka yra gana plati, apimanti ir emocinį bei kitokį smurtą.
Kodėl baiminamasi išplėstos smurto sąvokos?
Niekas netrukdo ir įstatyminiu lygmeniu nustatyti smurto prieš vaiką formų sąvokas. Tačiau Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų iniciatoriai D. Šakalienė ir M. Majauskas, į pataisų tekstą įtraukia tokias iki šiol Lietuvoje negirdėtas psichologinio smurto formas kaip: nuolatinis vaiko individualumo nepripažinimas; pozityvios socializacijos trikdymas; kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukelianti žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui. Šių sąvokų turinys ir apimtis yra visiškai neaiškūs ir gali būti labai plačiai interpretuojami. Be to, pataisomis siekiama išplėsti nepriežiūros sąvoką, nes numatyta, jog nepriežiūra apims ir vaiko socialinių poreikių netenkinimą bei žalą vaiko garbei ir orumui. Šių sąvokų turinys įstatymo pataisų šalininkų neatskleidžiamas ir kaip teigiama, tą turės padaryti atitinkamos institucijos poįstatyminiuose aktuose.
Tačiau verta prisiminti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatą, nustatančią, kad nepilnamečius vaikus gina pirmiausia įstatymas. O Konstitucinio Teismo doktrinoje ne kartą aiškintas teisinės valstybės principas įpareigoja asmenų teises, laisves ir pareigas apibrėžti įstatymu, bet ne žemesnės galios teisės aktu. Todėl būtų teisiškai korektiška įstatymo sąvokas pateikti aiškias ir išbaigtas pačiame įstatyme, kad jų turinio netektų kurti kitoms tarnyboms ir jų specialistams, o vaikų tėvams ir kitiems vaikų atstovams, atliekant tam tikrus veiksmus prieš vaiko valią, netektų teisintis tokiu būdu tik auklėjus vaiką.
Smurtas ar tiesiog auklėjimas? Nors jokiame teisės akte nėra numatytos išimties, kad skausmo sukėlimas ar kitokio smurto taikymas vaikui, siekiant jį paauklėti, yra leidžiamas, dažnai girdime tarnybų specialistų skundus, kad šis tėvų tikslas kartais gali smurtą paversti ne smurtu. O juk atrodytų, būtent specialistai turėtų patys išmanyti ir tinkamai taikyti galiojančius teisės aktus. Tačiau tais specialistais turi tapti kiekvienas visuomenės narys: tėvas, mama, kaimynas, paštininkas, darželio auklėtoja. Nes kiekvienas iš jų gali susidurti su situacija, kuomet smurtaujama prieš vaiką. Reikia pastebėti, kad vaiko teisių tarnybų darbuotojai yra (arba bent jau turi būti) geriau informuoti šiuo klausimu, nes yra specialiai tam ruošiami, o kasdieninėje veikloje gali vadovautis atitinkamomis jiems skirtomis metodikomis ir rekomendacijomis. Tuo tarpu tėvai ir kiti suaugusieji gali remtis tik savo intuicija ir gyvenimiška patirtimi. Tai kaip jiems atpažinti smurtą? Todėl ar netrūksta mūsų visuomenei švietimo smurto prieš vaikus tema? Ar apie tai, kas laikoma smurtu prieš vaiką turime sužinoti tik įvykus kraupioms tragedijoms? Šioje vietoje natūraliai kyla klausimas, ar atitinkamos tarnybos tinkamai vykdo savo funkcijas, o ypač Vaiko teisių kontrolierius, kurio veiklą reguliuojančiame įstatyme aiškiai yra nurodyta, kad jis be kitų savo atliekamų funkcijų vykdo visuomenės informavimo veiklą? Informacijos trūksta ne tik daugeliui tėvų, bet ir pareigūnams, kurie gavę pirmuosius signalus apie įvykį, nesugeba išsiaiškinti visų aplinkybių ir iki galo ištirti situacijos, užkirsti kelią skaudžioms pasekmėms. Todėl prie situacijos gerinimo šioje srityje efektyviau prisidėtų ne naujų draudimų ar sąvokų kūrimas, bet pirmiausia visuomenės švietimas. Tuo pačiu reikia tikėtis, kad įstatymų leidėjas nepaliks visuomenės nežinioje ir žmonėms bus aišku, kur baigiasi vaiko auklėjimas ir prasideda smurtas.

 Advokatas dr. Justas Sakavičius, advokatų kontoros Sakavičius, Gogolev ir partneriai PROLAW partneris.
 

Balandžio 12 d. prezidentūros nariai dalyvavo mokinių mokslinėje konferencijoje "Tolerantiška mokykla - saugi visuomenė". šioje konferencijoje pranešimą "Vaiko teisės ir pareigos" skaitė aštuntokės Austėja Raišuoytė ir Kamilė lukauskaitė. pasiruošti padėjo socialinė pedagogė metodininkė edita stanienė. konferencijos dalyvius pasveikino klaipėdos meras vytautas grubliauskas.

Mūsų mokykloje pradėjo veikti sveikatos ambasadorių klubas.
Klubo misija:
1. Ugdyti sveikatos suvokimą – įtikinti, kad sveikata yra vertybė ir ugdyti funkcijų atsakomybę už ją.
2. Skatinti savęs pažinimą – padėti suvokti savo kūną, jausmus, savo sveikatos būseną.
3. Pateikti specialių žinių įsisavinimą apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą.
4. Ugdyti požiūrio keitimą – sveiko gyvenimo nuostatų sistemą.
5. Mokytis priimti teisingus sprendimus sveikatos stiprinimo klausimais.
6. Įskiepyti elgesio keitimą – sveikos gyvensenos principų laikymąsi kasdieninėje veikloje.
7. Sveikos gyvensenos principus perteikti šeimai ir visuomenei.
8. Suteikti žinių apie aplinkos veiksnių poveikį žmogaus organizmui.

Visi klubo nariai savanoriai. Sveikatos ambasadoriai – sveikos gyvensenos šaukliai. Norėdami kuo plačiau įtraukti mokyklos bendruomenę į sveikos gyvensenos propagavimą, pradėjo dalyvauti projekte „Sveikata visus metus“.

Projekto tikslas - padėti vaikams įgyti bendrą sveikatos suvokimą, išsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus, įpročius bei nuostatas, atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, paskatinti juos rinktis sveiką gyvenimo būdą.
Kiekvieną mėnesį bendruomenė priima iššūkį. Sausio mėnesio iššūkis: „Burnelė-ne šiukšlynas. Skrandis-ne sąvartynas“.
Iššūkį  priėmė 22 mokyklos bendruomenės nariai. 10 mokinių, 11 mokyklos darbuotojų ir 1-a mama. Laikėsi duoto pažado (vieną savaitę atsisakė cukraus ir baltų miltų gaminių) 19 dalyvių. Trys prisipažino, kad nepavyko išsilaikyti be saldumynų, o net 11 – nori iššūkį tęsti toliau.
Ačiū visiems priėmusiems šį nelengvą iššūkį.

Vasario mėnesio iššūkis: „Ne vien duona žmogus gyvas“ 

                         Lapkričio 16 - Tarptautinė Tolerancijos diena

Tolerancija (lot. tolerantia kantrybė, ištvermė), pakanta – sociologinis terminas, reiškiantis pakantumą kitokiai pasaulėžiūrai, gyvenimo būdui, elgesiui ir papročiams. Tolerancija nėra tolygu abejingumui. Ji taip pat nereiškia, kad kitokia pasaulėžiūra ar gyvenimo būdas turi būti perimtas, tolerancija reiškia tik teisės kitiems gyventi pagal savo pasaulėžiūrą suteikimą.
Šią dieną pas mus į svečius atvyko Klaipėdos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė, vyriausias specialistas Valdas Rimkus ir praktikantė Agnė Račytė.
Vaiko teisių apsaugos specialistai su vaikais diskutavo įvairiomis temomis, vaikai uždavinėjo daug jiems rūpimų klausimų.
Pertraukų metu mokykloje vyko rankų atspaudų akcija "Rankos sukuria ir rankos sugriauna". Vyresni mokiniai paliko savo rankų atspaudus su užrašais ir palinkėjimais, pradinukai - labai kūrybiškai piešė savo rankutes. Su mažesniais draugais bendravo prezidentūros narės Austėja Raišuotytė ir Kamilė Lukauskaitė.
Noriu palinkėti, kad tolerantiškas elgesys su aplinkiniais būtų ne tik akcijos laiku, bet nuolat, visą gyvenimą. 
 

                              Būkime tolerantiški, mylėkime vieni kitus !!!
                                                                 Socialinė pedagogė metodininkė Edita Stanienė

   Vietos savivaldos diena. Pažintis su    
         Klaipėdos rajono savivaldybe


Mūsų mokyklos mokinių prezidentūros nariai lankėsi Klaipėdos rajono savivaldybėje, Vaiko teisių apsaugos tarnyboje ir Visuomenės sveikatos biure. Savivaldybėje mus pasitiko administracijos direktorius Sigitas Karbauskis ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Daiva Beliokaitė. Susipažinome su savivaldybės struktūra ir darbu, sužinojome daug įdomių dalykų ir gavome dovanų – puikų foto albumą „Klaipėdos rajonas: atveria horizontus“.
Po apsilankymo Klaipėdos rajono savivaldybėje, patraukėme į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Čia mūsų jau laukė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė. Šiame skyriuje pasijutome tikrai saugiai. Skyriaus vedėja Irena Šaulytė apgaubė mus šiluma ir rūpesčiu, visus pavaišino arbata su saldainiais. Pasijutome kaip pas mamą, net nesinorėjo išeiti. Trūko laiko aptarti visas rūpimas problemas, todėl, važiuodami namo, nusprendėme vedėją I. Šaulytę ir jos komandą pasikviesti ir diskusiją pratęsti mūsų mokykloje. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išėjome sotūs ir laimingi, ir dar gavome dovanų – po rašiklį.
Visuomenės sveikatos biure mūsų taip pat laukė. Visuomenės sveikatos specialistė Rima Leonauskienė supažindino su savo ir biuro darbu. O Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorė Erika meškauskytė papasakojo apie galimybę tapti mokykloje sveikatos ambasadoriais. Būtinai jais tapsime ir savo mažiesiems draugams skleisime sveikos gyvensenos idėjas. Ir čia nelikome be dovanų.  Kad būtume saugūs, visi gavome po atšvaitą.
Dėkojame Klaipėdos rajono savivaldybei už galimybę iš arčiau susipažinti su įvairių tarnybų darbu.
 
                 Socialinė pedagogė metodininkė Edita Stanienė  
                                                                                               2017-10-09

Gegužės 31 diena - pasaulinė diena be tabako. Mokykloje vyko akcija "geriau pūsk burbulus - ne dūmus"

balandžio 7 dieną klaipėdos universitete vyko mokinių mokslinė konferencija "Tolerantiška mokykla - saugi visiomenė". mūsų mokyklos prezidentūros narės gustė kazlauskaitė ir aistė raišuotytė skaitė pranešimą "mūsų gyvenime senukams nėra vietos?". konferencijos pranešimai buvo skelbiami ku facebook paskyroje, visi galėjo balsuoti už labiausiai patikusį pranešimą. dėkojame visiems mus palaikiusiems. jūsų dėka laimėjome apdovanojimą "daugiausiai palaikymo, simpatijų sulaukęs pranešimas" :)

Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture

kovo 24 d. klaipėdos ievos simonaitytės mokykloje vyko Respublikinė teorinė - praktinė mokinių konferencija „Sveikas ir saugus vaikas – laiminga ateitis“. konferencijoje dalyvavo mūsų mokyklos atstovės: Austėja Leščiauskaitė ir Gustė Kazlauskaitė, pranešimas „Emocinė vaiko aplinka. Bausmių pasekmės“. šis pranešimas laimėjo nominaciją "socialiai atsakingas pranešimas", padėką skyrė socialinės apsaugos ir darbo ministras linas kukuraitis.
Gabija Lečkauskaitė ir Aistė Raišuotytė paruošė tiriamąjį darbą „Skanu, bet ar sveika?“. šis vaizdo pranešimas laimėjo nominaciją "vaizdingiausias pranešimas", padėką skyrė klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė lilija petraitienė.
mergaitėms pranešimus padėjo ruošti chemijos-fizikos mokytoja metodininkė jurgita kazlauskienė ir socialinė pedaogė metodininkė edita stanienė.
konferencijoje buvo 62 pranešimai, darbas vyko šešiuose sekcijose.
dėkojam mergaitėms ir mokytojoms puikiai atstovavusioms mūsų mokyklą.


Vakar, vasario 23 dieną mūsų mokyklos ir prezidentūros atstovės aistė raišuotytė ir gabija lečkauskaitė dalyvavo klaipėdos krašto 5-8 klasių mokinių tiriamųjų ir kūrybinių darbų konferencijoje "matematikos pasaulyje". merginos pristatė tiriamąjį darbą "greitis plikių miestelyje". tyrimą atliko aštuntokai. konsultavo ir padėjo chemijos - fizikos mokytoja metodininkė jurgita kazlauskienė ir socialinė pedagogė metodininkė edita stanienė. dėkojame merginoms už puikų darbą :)

Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture

Siunčiame Jums padėką už dalyvavimą minint tarptautinę Tolerancijos dieną. Dar kartą ačiū už palaikymą šios pilietinės iniciatyvos.
Pagarbiai, Eglė Šukytė-Malinauskienė, Direktoriaus pavaduotoja - mokslinių tyrimų programų koordinatorė

Picture

Lapkričio 16 diena - TARPTAUTINĖ TOLERANCIJOS DIENA

Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture

lapkričio 14 dieną mūsų mokyklos prezidentūros nariai Aistė ir Laurynas atstovavo mūsų mokyklą Lietuvos moksleivių sąjungos steigiamajame mokinių savivaldų forume. Balsavo už Klaipėdos rajono mokinių savivaldų informacinio centro įsteigimo ir išrinko pirmininką. tikimės, kad ši nauja organizacija bus naudinga mūsų mokyklos prezidentūros veiklai gerinti.
                                                                               prezidentūros kuratorė Edita Stanienė

                                                                       
                                                                                                                                                                           PATVIRTINTA
                                                                                                                                       Klaipėdos r. Plikių I. Labutytės
                                                                                                                                                      pagrindinės mokyklos
                                                                                                                           direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.
                                                                                                                                                                 Įsakymu Nr. V1-72

 
         KONKURSO „ŠAUNIAUSIA KLASĖ“ NUOSTATAI
 
I. BENDROJI DALIS
1. Konkurso „Šauniausia klasė“ nuostatai reglamentuoja konkurso tikslus, uždavinius, dalyvius, organizavimo ir vertinimo tvarką.
2. Konkurso tikslai:
2.1. Skatinti mokinių asmeninę iniciatyvą, saviraišką ir gebėjimą kūrybiškai spręsti formalioje ir neformalioje aplinkoje iškylančias problemas.
2.2. Ugdyti pozityvias vertybines nuostatas: tvarkingumą, kruopštumą, savidrausmę, draugiškumą ir toleranciją.
3. Konkurso uždaviniai:
3.1. Skatinti mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą klasėje ir mokykloje;
3.2. Skatinti intelektinės ir praktinės veiklos gebėjimus;
3.3. Puoselėti draugiškumą ir toleranciją klasėje, mokyklos bei gyvenamojoje aplinkoje;
4. Konkurso organizatoriai: Klaipėdos rajono Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos mokinių prezidentūra, socialinė pedagogė metodininkė ir mokyklos administracija.
II. AKTUALUMAS IR DALYVIAI
5. Konkurso esmė – vadovaukis šūkiu ,,Būk atsakingas už save, už savo klasę ir už visą mokyklą“ :
5.1. Atskleisti savo ir savo klasės galimybes siekti geresnių rezultatų;
5.2. Skatinti asmeninę iniciatyvą ir atsakomybę už savo klasę ir save.
5.3. Atskleisti klasės mikroklimatą, klasės originalumą ir išskirtinumą.
5.4. Skatinti visą klasę dalyvauti mokyklos bei socialiniame gyvenime.
5.5 Stengtis individualiai dalyvauti įvairiuose konkursuose bei olimpiadose.
5.6. Spręsti iškilusias švaros, drausmės, savitvarkos klausimus, skatinant mokinių atsakomybę ir iniciatyvą.
6. Konkurso dalyviai: 5-10 klasių mokiniai
III. KONKURSO ORGANIZAVIMAS
7. Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos direktorė patvirtinta konkurso vertinimo komisiją, kurią sudaro direktorė Audronė Vaičiulienė, direktorės pavaduotojas ugdymui Andrius Mizgiris, socialinė pedagogė metodininkė Edita Stanienė.                                                                   
Konkurso trukmė: 2016 m. rugsėjo 12 d. –  2017 m. gegužės 30 d.
IV. „ŠAUNIAUSIA KLASĖ“ KONKURSO VERTINIMAS
8. 2017 m. gegužės 24 – 30 d. vertinimo komisija atrenka geriausiai konkurso sąlygas atitinkančią klasę.
9. Vertinimo kriterijai:
9.1. Dalyvavimas renginiuose.
9.1.1. Už klasės kiekvieno mokinio dalyvavimą mokyklos renginiuose skiriama po 5 taškus, už dalyvavimą rajono, tarpmokykliniuose ir tarptautiniuose renginiuose – po 10 taškų.
9.1.2. Papildomai pridedami taškai už dalyvavimą programoje 5 taškai mokykloje, 10 taškų rajone, 15 taškų respublikoje atstovaujant mokyklą.
9.2. Socialinė veikla.
9.2.1. Savanoriška veikla. Pridedama po 5 taškus kiekvienam mokiniui, nuolat dalyvaujančiam savanoriškoje veikloje ir už konkrečius nuveiktus darbus.
9.2.2. Savitvarkos dienos (skelbti kartą per 1 mėn.):
Kovas – mokyklos erdvių tvarkymas 0-30 taškų;
Balandis – akcija „Darom“ 0-30 taškų. Atimti po 3 taškus už kiekvieną nedalyvavusį be pateisinamos priežasties.
Gegužė – mokyklos aplinkos tvarkymas, gėlynai. 0-30 taškų. Atimti po 3 taškus už kiekvieną nedalyvavusį be pateisinamos priežasties.
10. Lankomumas:
10.1 Kiekvienam mokiniui, nepraleidusiam nė vienos pamokos per trimestrą skiriama 10 taškų; praleidusiam (su pateisinimu) mažiau nei 10 pamokų, skiriama 5 taškai.
10.2 Iš kiekvieno mokinio atimti po 5 taškus, jeigu praleido15-29 pamokų, po 10 taškų, jeigu praleido 30 ir daugiau pamokų be pateisinamos priežasties 15 taškų; už kiekvieną pavėlavimą atimti po 3 taškus; už kiekvieną pabėgimą iš bendros klasei sumos surinkto mokinio taškų skaičiaus atimti po 5 taškus.
11. Mokymosi rezultatai:
11.1 Kiekvienam mokiniui, kurio mokymosi rezultatuose per trimestrą nėra mažesnių pažymių nei 9, skiriama 10 taškų, mažesnių nei 8 – skiriami 7 taškai, mažesnių nei 7 – skiriami 5 taškai;
11.2 Už kiekvieną mokinį, turintį nepatenkinamų pažymių mokymo rezultatuose atimami 5 taškai (jeigu mokinys turi kelis nepatenkinamus įvertinimus iš atskirų dalykų, už kiekvieną dalyką, iš kurio gauti nepatenkinami įvertinimai, atimama po tiek taškų, kiek turi nepatenkinamų pažymių).
12. Popamokinė (neformalioji) veikla:
12.1 Už kiekvieną mokinį, dalyvavusį mokyklinėse olimpiadose, konkursuose, sporto varžybose, ir t.t. skiriama po 5 taškus; tarpmokyklinėse, tarpmiestinėse olimpiadose, konkursuose, varžybose skiriama 10 taškų.
12.2 Už kiekvieną mokinį, laimėjusį mokyklinėse olimpiadose, konkursuose, sporto varžybose, ir t.t. skiriama po 15 taškų; tarpmokyklinėse, tarpmiestinėse olimpiadose, konkursuose, varžybose skiriama 30 taškų.
12.3. Už aktyvų knygų skaitymą skiriama po 15 taškų.
13. Elgesys:
13.1. Elgesys vertinamas remiantis mokinio elgesio taisyklėmis;
13.2. Kiekvienam klasės mokiniui, neturinčiam pastabų per pamokas, per renginius ir per pertraukas po 15 taškų. Pastabos, gautos per pamokas, registruojamos el. dienyne, pertraukų metu – budėjimo sąsiuvinyje.
13.3. Pastabas turi teisę rašyti budintis mokytojas. Pamokose ir renginiuose gautas pastabas į el. dienyną įrašo dalyko mokytojas.
13.4. Visi mokyklos darbuotojai (valytojos, budėtoja, vairuotojas, sargai ir kt.) dėl mokinių elgesio pastabas įrašo į atskirą užvestą sąsiuvinį.
13.5. Už kiekvieną gautą pastabą atimami 5 taškai iš klasės surinktos bendros sumos.
13.6. Už naudojimąsi pamokos metu mobiliuoju telefonu iš klasės surinktos bendros sumos atimami 5 taškai.
13.7. Už netvarkingą išvaizdą, mokyklinio švarko nenešiojimą iš klasės surinktos bendros sumos atimami 5 taškai.
13.8. Už netvarkingus vadovėlius iš klasės surinktos bendros sumos atimami 5 taškai.
14. Mokytojų įvertinimas:
14.1 Kiekvienas mokytojas 30 taškų paskirsto dviems klasėms (vadovaujasi savo kriterijais, tačiau negalima taškų skirti savo auklėjamai klasei).
V. KONKURSO DALYVIŲ SKATINIMAS IR APDOVANOJIMAS, VEIKLOS TĘSTINUMAS
15. Nugalėtojų klasė apdovanojama dovana bei diplomais 2017 m. birželio 1 d. Organizatoriai turi teisę keisti apdovanojimo datą. Konkursą numatoma pratęsti kitais mokslo metais.

Picture

     jei tau viskas pasidaro juoda

Apima neviltis Atrodo, kad nebėra jokios išeities
Manai, kad lieka tik nusižudyti – Žinok, kad
NE TIK TAU TAIP YRA.

Kitiems žmonėms irgi yra buvę taip blogai, kad atrodė, lieka tik nusižudyti. Bet jie džiaugiasi to nepadarę!
 
PASIRYŽK – IEŠKOK PAGALBOS.
 
Neviltis ir klaikuma, kurią dabar jauti, gali praeiti.
 
NEBŪK VIENAS.
 
Ieškok žmogaus su kuriuo galėtum pasikalbėti, kreipkis į specialistus – psichologus, psichoterapiautus, psichiatrus
arba paskambink psichologinės pagalbos telefonu.
 
ATMINK, KAD BESIŽUDANTIEJI NORI NE MIRTI, O PIRMIAUSIA, PABĖGTI NUO SAVO SKAUSMO IR KANČIOS
 
Dauguma mėginančių nusižudyti išgyvena stiprius, prieštaringus jausmus – jie tuo pat metu ir nori, ir nebenori gyventi.
 
NORAS NUSIŽUDYTI YRA LAIKINA BŪSENA

 
Įveikę krizę, žmonės vėl įgauna jėgų susidoroti su gyvenimo sunkumais.
 
Kur kreiptis?    
 
mokyklos specialistai: psichologė, socialinė pedagogė, klasės vadovai, mokyklos administracija

Pagalbos vaikų linija
11-61-11
 
Jaunimo linija
8 800 28888
 
Klaipėdos „Jaunimo linija“
8-800-66366 (kasdien 18.00-6.00)
 
Klaipėdos „Paguodos telefonas“
8-800-60700 (kasdien 20.00-6.00)
 
Klaipėdos vaikų telefono linija
8-46-341111;  8-800-00011 (darbo dienomis 14.00-20.00)
 
Vaikų telefono linija
8-800-2880
(kasdien 16.00-21.00)
 
paruošė socialinė pedagogė metodininkė Edita Stanienė

Picture

                                       būk saugus
PATARIMAI

Nelaimių tikrai bus mažiau, jei Tu žinosi, kaip elgtis kelyje, jei rinksies saugesnį maršrutą, jei gerai įsiminsi Kelių eismo taisykles ir, žinoma, jų laikysiesi. Įdėmiai perskaityk patarimus:
- Išeidamas iš namų, pranešk tėvams kur išeini, kada grįši, kur tavęs ieškoti.
- Nekalbėk su nepažįstamu žmogumi, neimk iš jo jokių dovanų. Atmink – tokiu būdu piktą linkintis žmogus gali priversti tave daryti tai, ko jis nori.
- Nesėsk į nepažystamojo automobilį.
- Nežaisk gatvėje sutemus, venk nuošalių ir tamsių vietų.
- Nesikalbėk su neblaiviais žmonėmis – jų poelgiai gali būti žiaurūs ir nenusakomi.
- Niekam nesigirk, kiek pinigų ar brangių daiktų turite namuose.
- Jei tave baugina kokio žmogaus elgesys – bėk šalin ir šaukis pagalbos.
- Jei namuose likai vienas, neatidaryk durų svetimam ar mažai pažįstamam žmogui, kad ir kas jis sakytųsi esąs.
- Jei kažkas mėgina atidaryti lauko duris, nesutrik ir garsiai paklausk: „Kas ten?“ Jei niekas neatsako, bet vis tiek mėgina patekti į vidų, skambink telefonu 112, nurodyk adresą ir pro pravertą langą ar iš balkono šaukis pagalbos.
- Nesikviesk į namus nepažįstamų ar mažai pažįstamų vaikų.
- Jei tu namie vienas, o kažkas telefonu klausia, ar yra namie tavo tėtis ar mama, atsakyk, jog jie dabar užsiėmę, ir paklausk, kam ir kada paskambinti.
- Net trumpam išeidamas iš namų, visada užrakink duris, uždaryk langus.
- Ne tik vakarais, bet ir dieną venk nuošalių vietų, nei pro atokius kiemus, tarpuvartes, statybvietes – net jei tai trumpiausias kelias.
- Jei žingsniuodamas gatve kalbi mobiliuoju telefonu, renki žinutę ar klausaisi muzikos per ausines, sumažėja pastabumas. Maža to – rizikuoji šių daiktų netekti.
- Neskolink mobiliojo telefono nepažįstamiems žmonėms.
- Atsisakyk cigarečių, alaus, vyno ar kitų svaiginančių gėrimų – net jei siūlytų draugai. Juk yra ir kitų būdų pasirodyti šiuolaikiškam, savarankiškam. Cigarečių dūmai ir svaigieji gėrimai kenkia grožiui, o svarbiausia – sveikatai.
- Saugokis narkomanų ir prekeivių narkotikais. Dėl didelių pinigų vieną dieną „patirti kaifą“ galbūt bus pasiūlyta ir tau.
- Kad ir ką tau bruktų: narkotikus, kad ir „nekalčiausius“ (tokių nebūna!), įvairius aerozolius, dujas, naudojamas žiebtuvėliams užpildyti, klijus, cheminius valiklius, dažus, benziną (ko tik tie piktavaliai nesugalvoja pasiūlyti, kad kitą apsvaigintų!) – atrask savyje jėgų griežtai pasakyti ”NE”.
- Žinok viską apie narkotikus, saugokis jų, nes, sukėlę apgaulingą palaimos jausmą, jie trukdo galvoti, daro žmogų silpną ir bevalį, priverčia imtis vagysčių ir smurto.
- Teisingai sakoma, kad narkotikai suteikia sparnus, bet atima dangų.
- Pasirink saugiausią leistiną vietą pereiti gatvę ar kelią.
-Priėjęs gatvę ar kelią, sustok (tik ne prie pat kelkraščio ar šaligatvio krašto), apsidairyk ir įsiklausyk.
- Praleisk artėjančias transporto priemones. Prieš įžengdamas į važiojamąją dalį, pažvelk į kairę, paskui į dešinę, vėl į kairę, eidamas stebėk aplink vykstantį eismą.
- Eidamas per gatvę ar kelią nesiblaškyk, nebėk, bet ir be reikalo neužtruk važiuojamojoje dalyje – netrukdyk eismui.
- Per kelią (gatvę) eik ne įstrižai, o stačiu kampu.
- Laukdamas žalio šviesoforo signalo, stebėk ne tik šviesoforą, bet ir sankryžoje susikertančius kelius, besiruošiančius važiuoti, sukti automobilius.
- Užsidegus žaliai šviesoforo šviesai įsitikink, ar saugu, ir tik tada eik.
- Tiek nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, tiek perėjoje, kur šviesoforas įjungiamas mygtuku, eik per gatvę tik visiškai sustojus artėjančiam automobiliui. 
- Nebėk per gatvę kitapus pamatęs draugą. Ir jam neleisk bėgti pas tave: garsiai susitarę susitikite prie pėsčiųjų perėjos ar sankryžos. Jei pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, gatvę pereik saugioje vietoje.
- Jei kelio pakraštyje stovi automobilis arba auga krūmai, trukdantys matyti atvažiuojančias mašinas, nueik toliau nuo kliūties, apsidairyk ir įsitikink, ar nėra artėjančių automobilių,-tik tada eik per gatvę.
- Jei pastebėjai eismo įvykį, pasistenk įsiminti automobilio numerį, nes pasitaiko vairuotojų, kurie palikę sužeistus žmones sprunka iš įvykio vietos.
- Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų vaikams (arba 10 metų, jeigu yra išklausę papildomą mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą). Kiemuose dviratininkų amžius neribojamas.
- Negalima važiuoti dviračiu šaligatviais ar pėsčiųjų takais.
- važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – kelkraščiu eismo kryptimi, kuo arčiau dešiniojo krašto.
- Važiuoti galima tik tvarkingu dviračiu (turinčiu patikimus stabdžius, garso signalą, atšvaitus).
- Prieš sukdamas ar stabdydamas įsitikink saugumu ir ranka parodyk įspėjamąjį ženklą.
- Apvažiuodamas stovintį automobilį, būk atsargus ir laikykis saugaus atstumo – vairuotojas ar keleiviai, atidarydami dureles, gali tave kliudyti.
- Jei eismas intensyvus, o ta reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, nulipk nuo dviračio ir jį atsargiai persivesk.
- Žinok, kad patyčios tai:
Kabinėjimasis, Pravardžiavimas, Erzinimas, Stumdymas, Mušimas, Pinigų ar daiktų atiminėjimas, Apkalbinėjimas, Gąsdinimas.
-Atmink, kad normalių patyčių nebūna. Patyčios – tai ne humoras. Juokaujama norint pralinksminti, o tyčiojamasi norint įskaudinti.
- Venk vietų, kur dažniausiai renkasi priekabiautojai
. Eik į mokyklą saugiausiu maršrutu.
- Nesipriešink priekabiautojams, ypač jei jauti, kad jėgos nelygios. Tavo padėtis dėl to gali tik pablogėti.
- Apgalvok į ką galėtum kreiptis, jeigu tau taptų nesaugu. Netylėk – pasipasakok, pasitark.
- Padėk draugui, kuris patiria smurtą, parodyk, kad tau rūpi, kas su juo vyksta.
- Nesityčiok pats, nors taip ir elgiasi kai kurie tavo draugai.
- Nebijok prieiti prie policininko ir pasakyti jam, kad tau nutiko kažkas bloga arba iškilo kokia nors grėsmė. Žinok: policininkas – tavo draugas.
- Įsidėmėk: tu turi teisę prašyti pagalbos ir ją gauti.

 
Bendrasis pagalbos telefonas
112
 
Vaikų linija
8 800 11 111
(16.00-21.00 val.)
 
Moksleivių linija
8 800 23 300

 
Paruošė socialinė pedagogė Edita Stanienė pagal Jeronimo Lauciaus knygelę „Saugokis pats – atskubėsiu ir aš“ 2006.

Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Powered by Create your own unique website with customizable templates.